Ruletės sistemų istorija

Martingale sistema

Pavadinimas kilęs iš provansalų lošėjų žargono (à la martegalo, „kaip Martigo žmonės“, kurie garsėjo savo neapdairumu) ir reiškė dvigubinamą statymą; prancūzų kalbos žodynuose jis užfiksuotas nuo 1760-ųjų. Thorpas (1984), remdamasis „American Heritage Dictionary“, pateikia antrą liaudišką paaiškinimą: iš Martigo žmonių šaipytasi dėl keistų įpročių, be kita ko, dėl to, kad kelnes jie suvarstydavo iš nugaros, tad posakis ėmė reikšti „juokingu būdu“. XVIII a. Paryžiuje tai jau buvo pamokanti istorija: Casanova aprašo, kaip 1750-aisiais Venecijoje, dvigubindamas statymus lošiant faraoną, prarado turtus. Kodėl ji žlunga – dėl stalo limitostalasStalo limitasMažiausias ir didžiausias leidžiamas statymas. Būtent maksimumas sustabdo dvigubinimo progresijas.Skaityti visą → ir riboto lošimo biudžetopinigaiLošimo biudžetasVisa lošimui atidėta suma (žargone – bankrolas). Lošimo biudžeto valdymas – tai sprendimas, kokią jos dalį rizikuoti vienu statymu ir per vieną sesiją.Skaityti visą → – suprasta jau 1770-aisiais. TikimybiųmatematikaTikimybėBaigties tikimybė, nuo 0 iki 1 arba nuo 0% iki 100%. Vienas skaičius: 1/37 = 2,70%.Skaityti visą → teorijoje „martingalasstrategijaMartingale sistemaProgresija, po kiekvieno pralaimėjimo dvigubinanti statymą. Ką ji daro ir ko nedaro, žr. skyriuje „Strategijos“.Skaityti visą →“ 1930-aisiais tapo teisingo lošimomatematikaTeisingas lošimasLošimas, kuriame nė viena pusė neturi pranašumo: kiekvieno statymo tikėtinoji vertė lygi nuliui.Skaityti visą → terminu, o tai kaip tik yra vienintelis dalykas, kuo ruletės Martingale sistema nėra.

Ruletės stalo limitai

D'Alembert'o sistema

Jeanas le Rond d'Alembert'as „Enciklopedijoje“ (1754) teigė, kad po kelių monetos herbų iš eilės labiau tikėtinas tampa skaičius – tai vienas ankstyviausių lošėjo klaidos išsakymų, ir dar žymaus matematiko lūpomis. Statymų sistemą, kurioje po pralaimėjimo pridedamas vienas vienetaspinigaiVienetasBazinė statymo suma, kuria remiasi sistema arba lošėjas. Progresijos aprašomos vienetais, kad tiktų bet kuriam stalui.Skaityti visą →, o po laimėjimo vienas atimamas, jo vardu pavadino vėlesni lošėjai, kurie tikėjo tuo pačiu. Jis jos nesiūlė ir geresnėmis savo dienomis būtų ją atmetęs.

Ruletės D'Alembert'o sistema

Labouchère'o sistema

Henry Labouchère'asstrategijaLabouchère'o sistemaIšbraukimo sistema: užrašoma skaičių eilutė, statoma dviejų kraštinių skaičių suma, po laimėjimo jie išbraukiami, po pralaimėjimo prirašoma pralaimėta statymo suma.Skaityti visą → (1831–1912), žurnalistas, teatro savininkas ir liberalų parlamentaras, 1870-aisiais išpopuliarino išbraukimo sistemą Londono aukštuomenėje ir, kaip pasakojama, ja naudojosi Monte Karle. Pats metodas – užrašyti skaičių eilutę ir statyti kraštinių skaičių sumą – už jį senesnis. Jo vardas prilipo, nes jis garsėjo kitais dalykais ir nes sistema turi retą savybę dažniausiai suveikti, todėl tapo pokalbių tema prie vakarienės stalo.

Monte Karlo ruletėRuletės Labouchère'o sistema

XX amžius

FibonaccistrategijaFibonacci sistemaProgresija pagal seką 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13…: po pralaimėjimo vienas žingsnis pirmyn, po laimėjimo du žingsniai atgal.Skaityti visą → ir ParolistrategijaParoli sistemaTeigiama progresija: po laimėjimo dvigubinama, po pralaimėjimo arba po trijų laimėjimų iš eilės pradedama iš naujo. Dar vadinama atvirkštine Martingale sistema.Skaityti visą → sistemos lošimo vadovuose atsirado apie 1900 m. Amžiaus viduryje atsirado paštu parduodamos sistemos, kiekviena su atsiliepimu ir pinigų grąžinimo garantija, ir pirmieji kompiuteriniai modeliavimai, parodę tai, ką matematika jau sakė. Įrodymas, kad jokia sistema negali veikti, jau buvo: Josephas Doobas (1936) ir Paulas Halmosas (1939) parodė, kad jokia taisyklė, kada ir kiek statyti, nepakeičia teisingo ar nepalankaus lošimo tikėtino rezultato, o Thorpo 1969 m. apžvalga išdėstė šias sąlygas tokia forma, kokia su jomis susiduria lošėjai. Nuo tada sistemos nepasikeitė; rinkodara tik persikėlė iš brošiūrų į vaizdo įrašus.

Mitas: ruletės strategija, kuri visada laimiRuletės Fibonacci sistema

Kodėl jos išlieka

Sistema duoda lošėjui užsiėmimą ir istoriją, kurią galima papasakoti. Dauguma sesijų su dauguma sistemų baigiasi nedideliu laimėjimu, o tai geresnė istorija nei aritmetika. Pralaimėtos sesijos retesnės ir prisimenamos kaip nesėkmė. Rinkodarai nereikia meluoti apie šansus; užtenka parodyti laimėtą sesiją, o tokių netrūksta. Kontrargumentas – 2,70% apyvartospinigaiApyvartaVisa per sesiją arba laikotarpį pastatyta suma, įskaitant iš naujo pastatytus laimėjimus. Angliškai dar: handle, action.Skaityti visą → (visos pastatytos sumos) – žinomas nuo 1796 m. ir niekada nebuvo toks įtikinamas kaip sėkmingas vakaras.

Parduodamos sistemos

XX a. prekyba pridėjo savų schemų, kurių kiekviena – naujas tų pačių neigiamų statymų išdėstymas. „Phase One“ buvo parduodama už $25 ir 10% pirkėjo laimėjimų, žadant „Phase Two“, kai bus sumokėta $500, ir „Vidinį ratą“ už $5 000. Nė viena jų nepakeičia aritmetikos: statymų serijos tikėtinoji vertėmatematikaTikėtinoji vertėVidutinis vieno statymo rezultatas ilguoju laikotarpiu (matematikoje – vidurkis, matematinė viltis). Kiekvienam standartiniam europietiškos ruletės statymui tai −1/37 statymo sumos.Skaityti visą → yra jų tikėtinųjų verčių suma.

Ta, kuri nėra sistema

Sustojimo taisyklės: iš anksto nuspręsti, kiek pralošti ar laimėti, ir išeiti. Jos dažnai parduodamos kaip sistemos dalis ir yra vienintelė dalis, kuri ką nors duoda, nes sumažina apyvartą. Vardo davėjo jos neturi, ir tai tinka.

Klausimai